| Rugsëjo 22 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje iðkilmingai ðvæstos padëkos Miðios uþ ðv. Jëzaus Marijos Eugenijos Milleret paskelbimà ðventàja. Sesers Marijos Eugenijos kanonizacijos iðkilmës ávyko 2007 m. birþelio 3 d. Romoje. Lietuvoje ta proga ðv. Miðias aukojo Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Baèkis. Šoninëje arkikatedros bazilikos navoje buvo surengta nuotraukø parodëlë apie ðventosios gyvenimà ir jos 1839 m. balandþio 30 d. ásteigtos Švè. Mergelës Marijos Dangun Ëmimo vienuolijos veiklà.
Šv. Miðiø homilijoje kardinolas pabrëþë Prancûzijoje XIX a. gyvenusios vienuolës rûpinimàsi jaunomis merginomis, jø auklëjimu, tikëjimo ugdymu. Ganytojas ðià ðventàjà palygino su pal. Jurgiu Matulaièiu. Abu gyveno panaðiu laikotarpiu ir panaðiai rûpinosi Baþnyèia, sielojosi dël visuomenës paklydimø, troðko tarnauti Dievui ir þmonëms, buvo kuklios asmenybës, per vienuolijø tarnystæ norëjo atgaivinti daugelio katalikø tikëjimà.
Po ðv. Miðiø Švè. Mergelës Marijos Dangun Ëmimo vienuolijos Vilniaus namø vyresnioji s. Benedikta Rollin RA pakvietë per ðv. Jëzaus Marijos Eugenijos uþtarimà melsti reikalingø maloniø. Ji pirmiausia padeda rengiantis priimti sakramentus, globoja katechetus. Šventosios uþtarimu daug paguodos sulaukia iðsiskyrusiø tëvø vaikai ir stebuklai vyksta tose ðeimose, kurios negali susilaukti vaikelio. Lietuviðkai iðleista ðv. Jëzaus Marijos Eugenijos litanija, paveikslëliai su maldomis.
Marija Eugenija labai krimtosi dël iðsiskyrusiø savo tëvø, visuomenës susvetimëjimo, nutolimo nuo Dievo. XIX a. ji ásteigë kongregacijà, prasidëjusià vos nuo trijø seserø. Jos mëgstamas ðûkis: „Uolumas, kaip ir meilë, niekada nesako „gana!“. Šventoji tikëjo krikðèioniðkos visuomenës ateitimi, kiekvieno þmogaus ypatinga paskirtimi ir troðko, kad Dievas daugeliui bûtø uþ viskà svarbesnis.
Vienuolija sëkmingai gyvuoja iki ðiol, namus ásteigusi 33 ðalyse Amerikoje, Europoje, Azijoje ir Afrikoje. Marijos Dangun Ëmimo seserys apaðtalavimo ðaltiná atranda kontempliacijoje ir bendruomeniniame gyvenime bei per ávairius auklëjimo darbus plëtoja jaunimo pastoracijà, siekia, kad Evangelijos þinia persmelktø visuomenæ, o þmonës paþintø ir pamiltø Kristø bei Baþnyèià, atsivertø perkeièianèiai vienybei su Dievu. Dar prieð Antràjá pasauliná karà kelios merginos ið Lietuvos nuvyko á Prancûzijà ir ástojo á Švè. Mergelës Marijos Dangun Ëmimo vienuolijà. Per karà ir ilgà sovietmetá jos neturëjo galimybës palaikyti glaudþiø ryðiø su tëvynëje likusiomis ðeimomis. Taèiau Atgimimo laikais jau solidaus amþiaus lietuvës seserys ragino jaunesnes vienuoles kurti namus ir Lietuvoje. 1993 m. ðios vienuolijos seserys prancûzës atvyko á Lietuvà ir nuo tada labai aktyviai talkina akademinëje sielovadoje bei Vilniaus pal. Jurgio Matulaièio parapijos pastoracijoje: rengia stovyklas, padeda ðeimø bûreliams, talkina besiruoðiantiems priimti sakramentus, dirba su neágaliøjø bendruomenëmis, bendradarbiauja þiniasklaidoje. Ši vienuolija sudaro sàlygas jaunoms merginoms labiau paþinti bendruomeniná gyvenimà, maldà, tarnystæ vargðams ir kvieèia jas metus pagyventi krikðèioniðkame merginø bendrabutyje Samarietës. Kongregacija taip pat buria vienuolijos bièiulius pasaulieèius, norinèius kartu dirbti ávairiose srityse. Šis judëjimas Asumpcion atsiliepia á bendrumo troðkimà ir padeda daugeliui þmoniø atrasti veiklesnæ tarnystæ ðiø laikø Baþnyèioje. 1995 m. sausio 21 d. Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Baèkis paðventino kongregacijos vienuolynà, ásikûrusá Šeðkinës mikrorajone. Šiuo metu kongregacijoje yra devynios lietuvës seserys: dvi jø ið pirmosios prieðkarinës kartos gyvena Belgijoje. Vilniaus bendruomenëje gyvena bei darbuojasi trys seserys misionierës ir penkios lietuvës.
„Baþnyèios þinios“ katalikai.lt
|